Titulinis
Nickelodeon
5 ryškiausi filmai apie moterų kovą už savo teises
26/06/2019

5 ryškiausi filmai apie moterų kovą už savo teises

Moterims šiais laikais nebereikia įrodinėti, kad yra nepelnytai vadinamos silpnąja lytimi. Kūrinių, vaizduojančių tvirtas, stiprias ir viską pakeliančias moteris apstu ir kino rinkoje, tačiau šiandien kalbėsime apie tas, kurios ryžosi kovoti ne dėl asmeninio pripažinimo, o stojo į kovą, siekdamos politinės, socialinės ir ekonominės lygybės. Būtent tokioms moterims jų palikuonės šiandien gali dėkoti už teisę balsuoti, eiti vadovaujamas pareigas, galimybę tekėti iš meilės ir gyventi taip, kaip liepia širdis. Jūsų dėmesiui – 5 ryškiausi filmai apie moterų kovą už savo teises.

Sutuoktiniui apsakymus kūrusi maištininkė „Koletė“

Pagrindinė vaizdo transliacijų internetu platformoje tvplaypremium.lt ir „TV1000 Premium” kanale rodomos juostos „Koletė“ (angl. „Colette“, 2018) herojė – plunksnos meistrė Koletė (akt. Keira Knightley). Moteris kuria nuostabius apsakymus, kuriuos jos sutuoktinis, niekam tikęs plevėsa, rašytojas Vilis (akt. Dominic West) pasirašo savo vardu. Jautrūs ir gilūs Koletės kūriniai netrunka tapti bestseleriais, o sutuoktinių pora – Paryžiaus sensacija ir geidžiamiausiais vakarėlių svečiais. Suvokęs, kad atrado turtus kraunančią nišą, Vilis ima versti Koletę rašyti toliau, o pastaroji, tapusi sutuoktinio apgavysčių įkaite, stoja į kovą dėl savo kūrinių autorystės. Pasaulyje, kurį valdo vyrai, jaunoji rašytoja siekia teisės į kūrybinę laisvę ir ketina įrodyti, kad Prancūziją pavergę pasakojimai apie Klodinę parašyti jos, o ne Vilio plunksna.

Tikrais faktais paremtas filmas „Koletė“ (angl. „Colette“, 2018) nušviečia prancūzų rašytojos, Nobelio premijai nominuotos Sidonie-Gabrielle Colette gyvenimą. Moters kūriniai ne sykį buvo ekranizuoti (1958-ųjų „Gigi“ ir 2009-ųjų „Chéri“),jos personažas pasirodo ir televizijos serialuose, o Colette laikoma viena iš kelią į literatūros pasaulį moterims pramynusių rašytojų.

Į kovą už juodaodžių teises stoję baltieji ir jų knyga „Tarnaitė“

Pagrindinė filmo „Tarnaitė“ (angl. „The Help“, 2011) herojė Skiter (akt. Emma Stone) – svajonę tapti rašytoja puoselėjanti mergina. Sugrįžusi į gimtąjį miestelį ji susiduria su juodaodžių engimu ir bendraamžėmis, besisukančiomis tarp vaikų, vyrų ir virtuvės. Siekdama pradėti kovą už juodaodžių teises, drąsi mergina ima kalbinti tarnaites, drąsindama jas papasakoti apie savo gyvenimus, džiaugsmus, baimes, svajones ir slegiančius rūpesčius. Padedama Eibilin (akt. Viola Davis) ir Mini (akt. Octavia Spencer), Skiter juodaodžių tarnaičių pasakojimus suguldo į knygą, metančią iššūkį konservatyviai miestelio bendruomenei. Oskarą, Auksinį gaublį, BAFTA statulėlę ir aibę kitų apdovanojimų pelnęs filmas vaizduoja 60-ųjų Ameriką, džiugina akį puikiais kostiumais, narsto rasizmo temą ir atpučia didelių permainų vėjus.

„Tarnaitė“ sukurta remiantis to paties pavadinimo rašytojos Kathryn Stockett romanu. Parašius jį, net 60 JAV leidyklų rašytojai ištarė „ne“. Kuomet moteris ryžosi kūrinį nugrūsti į tolimiausią stalčiaus kampą, viena leidykla ryžosi išleisti jį, o ant namų durų slenksčio išdygęs vaikystės draugas, režisierius Tate Taylor pareiškė norintis ekranizuoti šią istoriją. Sunkiai kelią į knygynų lentynas prasiskynęs kūrinys šiandien išleistas net 35 valstybėse, parduotas daugiau kaip 7 mln. kopijų tiražu visame pasaulyje, o „The New York Times“ geriausių knygų sąraše praleido daugiau nei 100 savaičių.

Feminizmo pradininkės, teisės balsuoti reikalavusios sufražistės

1912-ųjų Londonas. Vis didesnį pagreitį įgaunant sufražisčių judėjimui, Modė (akt. Carey Mulligan) atsiduria jo epicentre. Matant protestus gatvėje, į rutinos, darbo skalbykloje ir namų ruošos prisodrintą jos gyvenimą įsiveržia mintys apie moterų beteisiškumą. Negalėdamos darbe apsisaugoti nuo seksualinio priekabiavimo, namuose kenčiančios smurtą, neturinčios teisės balsuoti ir globoti savo pačių vaikų, gaunančios menkesnį darbo užmokestį, moterys vis garsiau ima kilti į kovą už savo teises, tačiau visuomenę valdantys vyrai pasiryžę bet kokia kaina nutildyti jas ir užgniaužti bręstančius pokyčius…

Aktualią temą nagrinėjantys filmo „Sufražistė“ (angl. „Suffragette“, 2015) kūrėjai subūrė įspūdingą aktorių kolektyvą – pagrindinius vaidmenis čia atlieka Helena Bonham Carter, Meryl Streep, Carey Mulligan, Brendan Gleeson ir Ben Whishaw. XIX a. pabaigoje Anglijoje prasidėjęs sufražisčių judėjimas 1928-aisiais iškovojo moterims teisę balsuoti. Po pirmojo pasaulinio karo, daugelyje Europos šalių moterims suteikus teisę balsuoti, judėjimas ėmė nykti, tačiau šiandien yra laikomas šiuolaikinio feminizmo pradininku.

Iš virtuvės į aukštojo mokslo suolą su „Monos Lizos šypsena“

„Monos Lizos šypsena“ (angl. „Mona Lisa Smile“, 2003) nukelia į 1950-uosius. Į konservatyviomis pažiūromis garsėjantį mergaičių koledžą atvyksta nauja dėstytoja (akt. Julia Roberts). Feministėms pažiūroms prijaučianti Katerina įsitikinusi, jog moters gyvenimas neprivalo apsiriboti vyru, vaikais ir namų virtuve. Siekdama įkvėpti savo studentes, moteris įtikina jas siekti aukštojo mokslo ir karjeros, tapti nepriklausomomis nuo sutuoktinių ir ryžtis nugyventi gyvenimus, kurių trokšta jų širdys. Netrukus gandai apie laisvamaniškų pažiūrų dėstytoją pasklinda po miestelį, o koledžo vadovybė ima reikšti nepasitenkinimą Katerina, laužančia visuomenėje nusistovėjusias taisykles ir pažiūras.

Auksiniam gaubliui nominuotas filmas „Monos Lizos šypsena“ išgarsino aktorę Ginnifer Goodwin ir tapo įkvėpimo šaltiniu moterims, siekiančioms realizuoti save ir nepasiduoti visuomenės joms diktuojamoms normoms.

Pirmoji karė elitinėse JAV pajėgose – „Eilinė Džein“

Sukūręs vieną moteriškiausių visų laikų filmų, kriminalinę nuotykių dramą „Telma ir Luiza“ (angl. „Thelma and Louise“, 1991), režisierius Ridley Scott dar sykį ėmėsi stiprių moterų portretų kine – 1997-aisiais pristatė iškart klasika tapusią karinę veiksmo dramą „Eilinė Džein“ (angl. „G. I. Jane“, 1997). Aktorės Demi Moore filme įkūnyta karė Džein laikoma vienu ryškiausių feministinių moters portretų kine.

Anot filmo „Eilinė Džein“ siužeto, leitenantė Jordan O’Neill tampa pirmąja moterimi, siunčiama į elitinę geriausių karių ruošimo programą – JAV karinių jūrų pajėgų specialiąsias pajėgas. Pragaru ir tikra išgyvenimo mokykla laikomo kurso neišlaiko net 60% karių vyrų, tad vos atvykusi moteris laikoma pasmerkta nesėkmei. Tačiau Jordan nė neketina pasiduoti ir iš paskutiniųjų kabinasi į jai suteiktą šansą. Ryžtingai nusiteikusi karė privalo įrodyti, kad yra verta būti čia, seksualius apatinius gali keisti neperšaunama liemene, aukštakulnius – sunkiais kareiviškais batais, o rankinę – šaunamuoju ginklu!

Režisieriaus R. Scotto filmas „Eilinė Džein“ gerokai pralenkė vaizduojamą laikmetį – moterų dalyvavimas elitinėje geriausių karių ruošimo programoje JAV buvo įteisintas tik 2016-aisiais, po filmo išleidimo praėjus net devyniolikai metų!

1 / 3

Sėkmingai išsiųsta

Ačiū! Su jumis susisieksime darbo dienomis per 3 val.

Sklandžiam svetainės naudojimui, Jūsų naršymo gerinimui ir rinkodarai svetainėje naudojami slapukai. Naršydami toliau Jūs sutinkate su TVPlay slapukų politika. Informacija, kaip atsisakyti slapukų yra čia.